Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.
Aplinkos ministerijos užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.
Siekiant išanalizuoti esamą situaciją, nustatyti miškų veisimo potencialą ir sudaryti prielaidas įveisti miškus ne miško žemėje bei didinti šios veiklos populiarumą, Aplinkos ministerijos užsakymu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atliko Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją.
Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima įveisti mišką – tai 157 tūkst. ha, kas dabartinį Lietuvos miškingumą padidintų iki 36,1 proc. Tokį miškingumą galima būtų pasiekti ir be didesnių teisės aktų pakeitimų, tačiau reikėtų didesnį dėmesį ir paskatinimą skirti žemės savininkams ir miškų valdytojams.
Jei jie būtų papildomai skatinami ir pakeisti kai kurie teisės aktai, tokiu atveju pavyktų pasiekti ir ilgalaikį tikslą – padidinti Lietuvos teritorijos miškingumą iki 38-40 proc.
„Tikime, kad įgyvendinus studijoje siūlomas miškų veisimo skatinimo priemones, užsibrėžtus miškingumo didinimo tikslus galima pasiekti. Čia reikalingos visų su miško veisimu susijusių dalyvių pastangos. Taip pat svarbu, kad tai taptų valstybės prioritetu ir ši veikla būtų skatinama, mažėtų biurokratinių kliūčių, administracinė našta norintiesiems veisti mišką“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.
Labai svarbus miškingumo didinimo potencialas identifikuotas savaime medžiais apaugančiuose nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Dabar jie priskiriami apleistoms žemėms ir netgi per mokestinę sistemą skatinamas tokių plotų „išvalymas“ nuo beatsirandančio miško.
Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc. ir atitinka ES šalių vidurkį, tačiau svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatoma pasiekti 38 proc. miškingumą iki 2050 m., o šiuo metu rengiamoje Nacionalinio miškų susitarimo vizijoje matomas ir 40 proc. miškingumas. Per pastaruosius 20 metų šalies miškingumą pavyko padidinti 3 proc., tačiau paskutiniaisiais metais miškų veisimo apimtys stipriai sumažėjo.
Miškingumo didinimo tikslams pasiekti ypač reikšminga ES parama, kuri teikiama per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Tai yra pagrindinis miškininkystės sektoriaus finansavimo šaltinis (ES mastu miškininkystės sektoriui skiriamo ES finansavimo 90 proc. yra iš šio fondo), kurio didžioji dalis Lietuvoje skiriama būtent miškams veisti.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija baigia rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuriame numatomos ir minėto fondo paramos lėšos miškų įveisimui finansuoti 2023-2027 m. laikotarpiu. Todėl labai svarbu, kad Žemės ūkio ministerija atsižvelgtų į Aplinkos ministerijos siūlymus padidinti ES teikiamą finansavimą šiai veiklai, kad būtų užtikrintas strateginis Lietuvos tikslas dėl miškų plėtros.
Aistė Gadliauskaitė
Vyr. specialistė
LR aplinkos ministerija
