15.9 C
Vilkaviškis
2025 / 04 / 29

Jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymosi būdą. Tačiau kol gyvename apribojimų sąlygomis, jis pataria ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atitraukti vaikus nuo ekranų ir nepamiršti domėtis, ką vaikas veikia prie kompiuterio net ir pamokų metu.

- Reklama -
Nuotrauka Bermix Studio iš Unsplash.

L. Slušnys sako, jog kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti kažką teigiamo – nuotolinio mokymosi atveju tai yra didesnis vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Mokytis namuose gali būti privalumas ir tuomet, kai tėvai geba aiškiau išdėstyti mokymosi medžiagą nei mokykloje, kur dėl didelio mokinių srauto kiekvienam jų skiriama mažiau dėmesio.

Visgi psichiatras sako matantis daugiau šios situacijos trūkumų nei privalumų. Pirmasis jų – nuolatinis sėdėjimas prie ekrano. „Žmogus yra biologinė būtybė, kuriai reikia judėti. Fizinėje mokykloje pasibaigus pamokai vaikai priversti bent jau pereiti iš vieno kabineto į kitą ar pasivaikščioti per pertrauką. Judėjimo yra daugiau, o tai reiškia, kad ir smegenų veiklai, persijungimui iš proceso A į procesą B, yra geresnės sąlygos. Prie ekrano sėdintis vaikas visada yra viename procese, nuo kurio neatsitraukia ir nepailsi“, – teigia psichiatras.

Kitas dalykas – padidėjusi savarankiškumo apkrova gali apsunkinti mokymąsi. „Nuotoliniu būdu nėra galimybės užduoti tiek klausimų, kiek būtų galima gyvai klasėje. Taip pat netenkama mokymosi būryje privalumų – galbūt vaikas nedrįsta užduoti klausimo, tačiau tai padarė jo bendraklasis ir vaikui aišku, kaip atlikti užduotį. Tiesioginiame santykyje galvos linktelėjimas gali nulemti sėkmingą užduoties atlikimą, ko nėra galimybės padaryti nuotoliniu būdu“, – gyvo santykio svarbą mokymosi procese akcentuoja pašnekovas.

Dirbtinai riboti nereikėtų

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Nors vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų ir kelia susirūpinimą, pandemijos aplinkybėmis jo itin sumažinti greičiausiai nepavyks, o psichiatras L. Slušnys sako, jog dirbtinai jį riboti nėra geras sprendimas. „Tokioje situacijoje verčiau nustatyti ne ribojimus, o surasti kitų veiklų, kurių pagalba būtų galima padaryti pertrauką nuo ekranų. Iš tėvų girdžiu, kad, pasibaigus nuotolinėms pamokoms, vaikai tiesiog įsijungia „Youtube“ ar žaidimą. Vaikus tikrai reikėtų išmokyti atsitraukti, kad ir kasdien išeinant į mišką pasivaikščioti. Žinau vieną šeimą, kuri kasdien automobiliu apvažiuoja kurį nors Vilniaus mikrorajoną ir dar pasidomi jo istorija, pavyzdžiui, kada pastatyta Šeškinė. Tai yra smegenų vėdinimo būdas, o taip pat ir vienas iš kūrybiškų būdų pažinti erdvę“, – pataria jis.

- Reklama -

2020 m. leidyklos „Šviesa“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas iš tiesų parodė, jog daugelis moksleivių – net 88 proc. – prie ekranų ne tik mokosi, bet ir leidžia laisvalaikį. Net 48 proc. moksleivių per dieną prie ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas.

Pasak L. Slušnio, blogiausia situacija susiklosto tuomet, kai, vykstant nuotolinėms pamokoms, vaikas yra išjungęs vaizdą bei garsą ir žaidžia kompiuterinius žaidimus – toks mokymasis yra nulinės vertės. „Aišku, vienintelis dalykas, kaip pakeisti tokią situaciją, yra kalbėtis su vaiku. Bet pirmiausia tokią situaciją reikia pastebėti, o pastebėjimas kyla iš domėjimosi, kaip vaikui sekasi – kito kelio nėra. Vėlgi, pastebėjus, kad vaikas netinkamai dalyvauja nuotolinėse pamokose, nereikėtų jo užsipulti, o kalbėtis ir paaiškinti, kad pirma svarbu atlikti pamokas, o žaisti galima po jų“, – pataria vaikų psichiatras.

Be abejo, prireikia daug kūrybiškumo galvojant, kuo karantino metu užimti vaikus – psichiatro teigimu, suaugusieji galėtų pagalvoti, ką jiems patiems veikti būtų malonu ar įdomu ir tuo užsiimti drauge su vaikais.

Pakeitė vaikų požiūrį į mokyklą

Kalbėdamas apie ateitį L. Slušnys yra optimistiškas – pasak jo, vaikai karantinu pernelyg nesidžiaugia ir yra pasiilgę gyvo bendravimo su draugais, mokytojais ir net su tais bendraklasiais, su kuriais ne visad sutarė. Todėl ir po karantino grįžus į fizines mokyklas, ekranų klausimas turėtų išsispręsti savaime vien dėl to, kad patys vaikai prioritetą teiks bendravimui.

Psichiatro nuomone, karantinas apskritai šiek tiek išgydė jausmą, kad mokykla yra kažkas nemalonaus. „Ši vaikų karta tikrai atsimins pandemijos laikotarpį ir savo vaikams, kurie nenorės eiti į mokyklą, sakys – nenorėk, kad tave uždarytų namuose, kaip aš gyvenau kone pusę metų ir mano mokykla buvo namai, tėvai ir tie patys kampai“, – teigia jis.

Viena vertus, per karantiną vaikai įvaldė informacines technologijas, tačiau jų žinios giliausios, kuomet kalbama apie naudojimąsi socialiniai tinklais, bendravimą internete. Skaitmeninio raštingumo spragos išryškėja, kuomet tenka paruošti prezentaciją ar tinkamai pateikti tekstinį failą. Įvaldyti technologijas jaunimui padeda įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos jaunimui.

„Nepaisant to, kad jaunimo skaitmeniniai įgūdžiai dažnai pranoksta vyresnių šalies gyventojų, jų žiniose taip pat yra spragų. Jie nepralenkiami socialinių tinklų, vaizdo žaidimų ekspertai, tačiau neretai stokoja kiek formalesnių žinių. Dėl šios priežasties siekiame užpildyti esamas spragas, sustiprinti jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir paskatinti juos rinktis su informacijos ir ryšių technologijų naudojimu susijusias profesijas. Šiuo metu visas šalies mokyklas kviečiame į nemokamus informacinių technologijų tematikos motyvacinius programavimo užsiėmimus, kurių tikslas – skatinti moksleivius pažinti programavimą, jo privalumus bei perspektyvas ateities darbo rinkoje, tobulinti skaitmeninius įgūdžius“, – sako projektą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė–Garunkštienė.

Pasak L. Slušnio, net ir grįžus prie įprasto mokymosi, būtų galima išnaudoti per karantiną įgytus skaitmeninius įgūdžius ir pasitelkti technologijas kasdienybėje. „Pavyzdžiui, tėvų susirinkimai ar bent dalis jų tikrai galėtų ir toliau vykti nuotoliniu būdu. Praktika rodo, kad tokiuose susitikimuose dalyvauja daugiau tėvų, nes jiems kur kas paprasčiau reikiamu laiku prisijungti užuot atvykus į mokyklą fiziškai. Tas pats ir su trumpais klasės pasitarimais: galbūt vaikams pakaktų nuotoliniu būdu prisijungti, kad išgirstų kažkokią aktualią informaciją ar dėl kažko greitai pasitartų“, – sako psichiatras.

Nuotoliniais programavimo užsiėmimais susidomėjusioms mokykloms ar klasėms tereikia užpildyti www.prisijungusi.lt esančią registracijos formą – paslaugos organizatorius „Turing School“ susisieks su visomis užsiregistravusiomis mokyklomis.

Birutė Stanevičienė
Asociacija „Langas į ateitį”
Informavimo ekspertė

spot_img
spot_img

Atskleidė, kuri profesija Lietuvoje – pavojingiausia

Artėjant Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atskleidė, kuriame sektoriuje įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų ar net tragedijų. Sudėtingiausia situacija išlieka...

ORAI: Įspėja apie stichines šalnas: temperatūra kris iki –9 laipsnių šalčio

Penktadienio naktį be žymesnio lietaus. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis, daugiausia Šiaurės vakarų Lietuvoje, šalnos 0–3...

Kaip atsakingai mėgautis fejerverkais?

Ar žinojote, kad daugiau nei 70% fejerverkų sukeltų nelaimių įvyksta per šventinius savaitgalius ir dažniausiai tarp 20:00 ir 01:00 valandos nakties? Fejerverkai yra neatsiejama...

Liko savaitė, kai galite skirti savo GPM dalį: instrukcija, kaip tai padaryti teisingai

Iki gegužės 2-osios Lietuvos gyventojai turi galimybę neatlygintinai prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų, švietimo, kultūros, socialinių iniciatyvų ar menininkų veiklos – paskirdami iki 1,2 proc....

Ko negali dirbtinis intelektas? Žmogaus pranašumas pardavimų srityje

Sakoma, kad dirbtinis intelektas (DI) galėtų automatizuoti apie 30–50% užduočių pardavimų procese. Kaip teigia dirbtinio intelekto ekspertas, pirmosios Lietuvoje dirbtinio intelekto agentūros „WhyAI“ įkūrėjas...

Lietuviškų „oho!“ traškučių ir sausų pusryčių gamintojo eksportas pernai augo iki 22 mln. eurų

Lietuviško kapitalo traškučių ir sausų pusryčių „oho!” gamintojo „Naujasis Nevėžis“ 2024 metais milijoninės investicijos grįžo išaugusiu eksportu. Bendrovės eksportas padidėjo iki 22 mln. eurų...

Ką skanaus grilinti šį savaitgalį? Nebesukite galvos – 5 receptai, pritaikyti prie naudingų „Iki“...

Kepsninių sezonas jau prasidėjo, tad nesvarbu – net jei už lango ir nelepina pavasariška šiluma, kiekvienam knietės užkurti grilį šį savaitgalį. Juk norisi išbandyti...

Vaikai – ne derybų objektas: siekiant taikos tarptautiniai lyderiai ragina namo grąžinti Rusijos pagrobtus...

Politiniai lyderiai ir įtakingi asmenys iš visos Europos bei Kanados išreikšdami solidarumą vieningai ragina sugrąžinti Ukrainos vaikus, pagrobtus Rusijos Federacijos – tarp jų ir...

Tyrimas atskleidė, kiek kainuoja Velykos: ar ketinate tiek išleisti?

Šiltasis metų laikotarpis dažniausiai susijęs su gerokai didesnėmis išlaidomis, nes pavasaris ir vasara atneša įvairių švenčių, kišenes paplonina atostogos, savaitgalių iškylos, šiltuoju sezonu esame...

Tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė pasiūlė Velykų receptą: tikrai taps stalo pažiba

Velykų proga tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė pasidalijo, kaip šią ypatingą dieną švenčia savo namuose, ir pasiūlė receptą ypatingam pistacijų pyragui, kuris...

Atostogų sezonas Kretoje prasideda: Velykos pagal graikiškas tradicijas ir naujos patirtys

Populiariausia Graikijos sala Kreta 2025 m. vasaros sezoną pasitinka kupina ambicingų tikslų. Šiemet salos turizmo sektoriaus atstovai labiausiai orientuosis į kokybę, įvairiems keliautojų poreikiams...

Viduržemio jūros sala, apie kurią kalba visi – keliautojus užburia šimtais Instagramo vertų vaizdų

Nesvarbu, kelintą kartą sugrįšite į Kretą, ši kontrastinga Graikijai priklausanti Viduržemio jūros sala kaskart turės kuo nustebinti – iškilusiais didingais kalnais, giliais tarpekliais ir...

Velykinių akcijų vajus „Iki“ – šventė ir piniginei: nuo anties ir lašišos iki „premium“...

Artėja pasiruošimo Velykoms pikas – didysis šventinis apsipirkimas. Lietuviai yra tikri akcijų meistrai – šventei ruošiasi atidžiai, planuoja ir skaičiuoja, kur jiems apsipirkti apsimoka...

Dar vienas įvertinimas: „Lidl Lietuva“ – patraukliausias darbdavys prekybos kategorijoje

„Lidl Lietuva“ pelnė patraukliausio darbdavio apdovanojimą prekybos ir pardavimų srityje bei pateko tarp 50-ies geriausių šalies darbdavių bendrame reitinge. Nugalėtojai paskelbti remiantis šių metų...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img