Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliosiančias naujas Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų redakcijas miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdyta žemė – tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose – bus perduodami valdyti savivaldybėms.
Savo ruožtu pati NŽT įgis naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuos bendrą praktiką ir padės savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.
Aplinkos ministras Simonas Gentvila anksčiau yra pastebėjęs, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 tūkst. hektarų teritorijos: įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.
Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.
Pagal savivaldybių pasirašomus žemės priėmimo–perdavimo aktus, jos naujaisiais žemės patikėtiniais taps nuo 2024 m. vasario 1 d.
NŽT reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmajame etape, nuo 2023 m. sausio 1 d., tarnybos pavaldumas atiteko Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse.
Šiuo metu vyksta antrasis reformos etapas – vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūra, perduodamos funkcijos savivaldybėms.
